Oras–oras šilumos siurbliai Lietuvos klimato sąlygomis vis dar kelia daug klausimų – vieni juos laiko ekonomišku ir moderniu sprendimu, kiti abejoja jų efektyvumu esant šalčiui. Lietuva pasižymi ryškiais sezoniniais temperatūrų svyravimais, todėl natūralu klausti: ar oras–oras šilumos siurbliai iš tiesų gali efektyviai šildyti namus mūsų žiemomis, ar tai labiau sprendimas pereinamiesiems sezonams?
Šiame straipsnyje nuosekliai aptarsime, kaip oras–oras šilumos siurbliai Lietuvos klimato sąlygomis veikia praktiškai, kokios yra jų realios galimybės, ribos, privalumai ir trūkumai, bei kam šis šildymo būdas yra tinkamiausias.
Kaip veikia oras–oras šilumos siurbliai?
Oras–oras šilumos siurbliai veikia paprastu, tačiau technologiškai pažangiu principu – šiluma yra paimama iš lauko oro ir perduodama į vidaus patalpas. Net ir tuomet, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau nulio, ore vis dar išlieka tam tikras šiluminės energijos kiekis, kurį šilumos siurblys gali efektyviai panaudoti.
Sistema susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Lauko blokas sugeria šiluminę energiją iš aplinkos oro, naudodamas šaltnešį ir garintuvą, o ši energija per kompresorių perduodama toliau. Vidaus blokas paskirsto pagamintą šilumą patalpose, užtikrindamas tolygų ir greitą patalpų sušildymą.
Modernūs inverteriniai kompresoriai leidžia sistemai automatiškai prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Dėl šios technologijos oras–oras šilumos siurbliai gali stabiliai veikti net esant –20 °C ar net –25 °C lauko temperatūrai. Nors tokiomis sąlygomis šilumos siurblio efektyvumas natūraliai mažėja, sistema vis tiek išlieka funkcionali ir geba tiekti šilumą be papildomų šildymo šaltinių arba su minimalia jų pagalba.
Būtent šis gebėjimas naudoti aplinkos energiją net ir šaltuoju metų laiku daro oras–oras šilumos siurblius patikimu sprendimu Lietuvos klimato sąlygomis, ypač kai jie derinami su geru pastato apšiltinimu ir tinkamai parinkta įranga.
Lietuvos klimatas: ką tai reiškia šilumos siurbliams?
Lietuvos klimatas yra vidutinių platumų, su:
- vidutine žiemos temperatūra apie –5 °C,
- trumpais šalčio periodais iki –20 °C ar žemiau,
- ilgu pereinamuoju sezonu rudenį ir pavasarį.
Būtent šios sąlygos lemia, kad oras–oras šilumos siurbliai Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai veikia labai efektyviai didžiąją metų dalį. Didžiausias jų privalumas atsiskleidžia:
- rudenį,
- pavasarį,
- švelniomis žiemomis.
Ilgalaikiai speigai Lietuvoje yra reti, todėl absoliučiai daugumai sezonų šis sprendimas yra tinkamas.
Efektyvumas žiemą: mitai ir realybė
Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų – kad oras–oras šilumos siurbliai žiemą neva „neveikia“ arba tampa visiškai neefektyvūs. Šis mitas dažniausiai kyla iš pasenusių technologijų patirties arba neteisingo įrangos parinkimo. Šiuolaikiniai oras–oras šilumos siurbliai yra sukurti taip, kad galėtų stabiliai veikti ir šaltuoju metų laiku.
Praktiškai efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Esant maždaug 0 °C, daugelio modernių įrenginių COP rodiklis siekia 4–5, tai reiškia, kad iš 1 kWh elektros energijos pagaminama net 4–5 kWh šilumos. Tokiomis sąlygomis oras–oras šilumos siurbliai yra itin ekonomiški ir dažnai tampa pagrindiniu šildymo šaltiniu.
Temperatūrai nukritus iki –10 °C, efektyvumas natūraliai mažėja, tačiau išlieka labai konkurencingas – COP paprastai svyruoja apie 2,5–3. Tai vis dar reiškia daugiau nei dvigubą naudą, palyginti su tiesioginiu elektriniu šildymu.
Net ir esant stipriam šalčiui, apie –20 °C, oras–oras šilumos siurbliai nepraranda funkcionalumo. Tokiomis sąlygomis COP gali sumažėti iki 1,8–2, tačiau sistema ir toliau gamina daugiau šilumos, nei sunaudoja elektros energijos. Tai paneigia mitą, kad esant dideliam šalčiui tokie įrenginiai tampa neefektyvūs ar visiškai nenaudingi.
Apibendrinant galima teigti, kad oras–oras šilumos siurbliai žiemą veikia patikimai, o jų efektyvumas išlieka aukštas didžiąją dalį Lietuvos šildymo sezono. Tinkamai parinktas ir sumontuotas įrenginys sėkmingai susidoroja su mūsų klimato sąlygomis, ypač kai pastatas yra gerai apšiltintas. Lietuvos klimato sąlygomis vis dar pagamina daugiau šilumos energijos, nei sunaudoja elektros.
Kiek kainuoja šildymas oras–oras siurbliu Lietuvoje?
Šildymo oras–oras šilumos siurbliu kaina Lietuvoje nėra fiksuota – ji priklauso nuo kelių esminių techninių ir elgsenos veiksnių. Vis dėlto praktika rodo, kad tinkamai parinktas ir sumontuotas įrenginys leidžia pasiekti ženkliai mažesnes mėnesines sąnaudas, palyginti su tradiciniu elektriniu šildymu.
Nuo ko konkrečiai priklauso šildymo kaina?
1. Namo ar buto šiluminė varža (energinė klasė)
Tai vienas svarbiausių veiksnių. Kuo geriau apšiltintas pastatas, tuo mažiau šilumos reikia palaikyti komfortišką temperatūrą.
- A–A++ klasės būstai: labai mažos šilumos sąnaudos
- B–C klasės būstai: vidutinės sąnaudos
- Senos statybos, neapšiltinti pastatai: ženkliai didesnės sąnaudos
Oras–oras šilumos siurbliai geriausiai atsiskleidžia gerai apšiltintuose būstuose, kur nereikia nuolat dirbti maksimaliu režimu.
2. Įrenginio galia, klasė ir technologija
Ne visi oras–oras siurbliai yra vienodi. Didelę įtaką sąnaudoms turi:
- nominali ir maksimali šildymo galia;
- SCOP (sezoninis efektyvumo koeficientas);
- inverterinė technologija;
- darbinės temperatūros ribos.
Aukštesnės klasės įrenginiai, nors ir brangesni, per sezoną sunaudoja mažiau elektros ir veikia stabiliau esant šalčiui.
3. Elektros energijos kaina
Lietuvoje elektros kainos gali skirtis priklausomai nuo:
- fiksuoto ar biržinio plano;
- dieninio / naktinio tarifo;
- bendro šeimos elektros suvartojimo.
Vidutinė buitinių vartotojų elektros kaina dažniausiai svyruoja apie 0,22–0,30 €/kWh. Tai tiesiogiai veikia galutinę šildymo kainą.
4. Vartotojo įpročiai ir šildymo strategija
Didelę įtaką turi:
- palaikoma patalpų temperatūra;
- ar šildoma nuolat, ar tik tam tikromis valandomis;
- ar naudojamos išmanios valdymo funkcijos.
Pavyzdžiui, palaikant +21 °C vietoje +23 °C, sąnaudos gali sumažėti iki 10–15 %.
Realūs mėnesinių sąnaudų pavyzdžiai
Gerai apšiltintas 50–70 m² būstas
- Vidutinė elektros sąnauda šildymui: 150–250 kWh/mėn.
- Mėnesio kaina: apie 30–60 €
- Pereinamaisiais sezonais (ruduo, pavasaris): 15–30 €
Tai dažniausias scenarijus Lietuvos miestuose ir priemiesčiuose.
Vidutinės būklės, dalinai apšiltintas būstas
- Elektros sąnauda: 250–400 kWh/mėn.
- Mėnesio kaina: 55–100 €
- Efektyvumas labai priklauso nuo pastato sandarumo
Tokiu atveju oras–oras siurblys vis dar ekonomiškas, tačiau ne visada pakankamas kaip vienintelis šildymo šaltinis.
Palyginimas su tiesioginiu elektriniu šildymu
Tiesioginis elektrinis šildymas (elektriniai radiatoriai, konvektoriai) turi COP ≈ 1, t. y. iš 1 kWh elektros pagamina 1 kWh šilumos.
Tuo tarpu oras–oras šilumos siurbliai:
- vidutiniškai turi SCOP 3–4;
- iš 1 kWh elektros pagamina 3–4 kWh šilumos.
Tai reiškia, kad:
- šildymo sąnaudos sumažėja 2–4 kartus;
- metinės išlaidos gali sumažėti keliais šimtais eurų;
- investicija dažnai atsiperka per 2–4 šildymo sezonus.
Metinės šildymo išlaidos
Vertinant šildymo ekonomiškumą ilgalaikėje perspektyvoje, svarbu atsižvelgti ne tik į mėnesines sąnaudas, bet ir į bendras metines išlaidas visam šildymo sezonui. Lietuvoje šildymo sezonas paprastai trunka 6–7 mėnesius, tačiau didžiausios sąnaudos susidaro gruodžio–vasario laikotarpiu.
Mažame, gerai apšiltintame būste – pavyzdžiui, 40–70 m² A ar B energinės klasės bute ar name – metinės šildymo išlaidos naudojant oras–oras šilumos siurblį dažniausiai siekia apie 300–600 eurų per metus. Tokiuose pastatuose šilumos nuostoliai yra minimalūs, todėl šilumos siurblys didžiąją laiko dalį dirba ekonomišku režimu, o elektros sąnaudos išlieka stabilios ir prognozuojamos.
Vidutinės būklės, dalinai apšiltintuose būstuose – senesnės statybos namuose ar butuose – metinės išlaidos paprastai yra didesnės ir gali svyruoti nuo 600 iki 1 000 eurų per metus. Šiuo atveju didesnę įtaką daro pastato sandarumas, šilumos nuostoliai per sienas, langus ir stogą, taip pat tai, ar oras–oras šilumos siurblys naudojamas kaip pagrindinis, ar tik kaip papildomas šildymo šaltinis.
Lyginant su alternatyviais tiesioginio elektrinio šildymo sprendimais, tokiais kaip elektriniai radiatoriai ar konvektoriai, skirtumas yra itin ryškus. Kadangi šie įrenginiai neturi šilumos energijos daugiklio (COP ≈ 1), metinės išlaidos dažnai būna 2–4 kartus didesnės. Tai reiškia, kad per metus oras–oras šilumos siurblys gali sutaupyti kelis šimtus eurų, o per visą eksploatacijos laikotarpį – net kelis tūkstančius.
Būtent dėl šios priežasties oras–oras šilumos siurbliai dažnai pasirenkami ne tik kaip trumpalaikis sprendimas, bet ir kaip ilgalaikė investicija į mažesnes šildymo sąnaudas, ypač tais atvejais, kai pastatas yra bent iš dalies energetiškai efektyvus.
Privalumai Lietuvos sąlygomis
1. Greita reakcija į temperatūros pokyčius
Lietuvos klimatas pasižymi staigiais temperatūros svyravimais – rudenį ir pavasarį dieną gali būti +10 °C, o naktį temperatūra nukristi iki 0 °C ar net žemiau. Oras–oras šilumos siurbliai tokiomis sąlygomis turi aiškų pranašumą, nes jie šilumą perduoda tiesiogiai oru, be didelės inercijos.
Skirtingai nei grindinis šildymas ar radiatoriai, kuriems reikia laiko „įkaisti“, oras–oras sistema pradeda šildyti beveik iš karto po įjungimo. Tai leidžia:
- greitai pakelti temperatūrą ryte ar grįžus namo;
- sumažinti energijos švaistymą, kai nereikia palaikyti pastovios temperatūros visą parą;
- efektyviai reaguoti į trumpalaikius šalčio ar atšilimo periodus.
Būtent dėl šios priežasties oras–oras šilumos siurbliai Lietuvos klimato sąlygomis ypač gerai tinka pereinamiesiems sezonams, kai tradicinės šildymo sistemos dažnai tampa neekonomiškos.
2. Mažos pradinės investicijos
Vienas svarbiausių praktinių privalumų – palyginti nedidelė pradinė investicija. Oras–oras šilumos siurblio įsigijimo ir montavimo kaina dažniausiai svyruoja nuo 900 iki 2 000 eurų, priklausomai nuo:
- įrenginio galios ir gamintojo;
- montavimo sudėtingumo;
- papildomų funkcijų (Wi-Fi valdymas, oro filtravimas, tylus režimas).
Lyginant su kitais sprendimais:
- oras–vanduo sistemoms dažnai reikia 6 000–10 000 €,
- geoterminėms sistemoms – dar daugiau.
Todėl oras–oras šilumos siurbliai Lietuvos klimato sąlygomis yra patrauklus sprendimas žmonėms, kurie:
- nenori didelių pradinių investicijų;
- planuoja gyventi būste trumpesnį laiką;
- ieško ekonomiško sprendimo butui, sodo namui ar mažesniam individualiam namui.
3. Papildoma vėsinimo funkcija vasarą
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau fiksuojamos ilgos karščio bangos, kai temperatūra viršija +30 °C. Oras–oras šilumos siurbliai šiuo atveju atlieka dvigubą funkciją – žiemą šildo, o vasarą veikia kaip efektyvus kondicionierius.
Tai leidžia:
- palaikyti komfortišką vidaus temperatūrą visus metus;
- išvengti atskiro kondicionieriaus įrengimo;
- sumažinti bendras investicijas į klimato kontrolę.
Be to, modernūs oras–oras įrenginiai dažnai turi:
- oro sausinimo funkciją, ypač naudingą drėgnais vasaros mėnesiais;
- filtravimo sistemas, kurios pagerina vidaus oro kokybę.
Lietuvos sąlygomis tai tampa nebe prabanga, o vis labiau – būtinybe, ypač pietinėje ar vakarinėje namo pusėje esančiose patalpose.
4. Tinka kaip papildomas šildymo šaltinis
Net ir tais atvejais, kai pagrindinis šildymo būdas yra kitas (dujos, kietasis kuras, centralizuotas šildymas), oras–oras šilumos siurbliai Lietuvos klimato sąlygomis puikiai veikia kaip papildomas arba pagalbinis sprendimas.
Praktikoje tai reiškia, kad:
- pereinamaisiais sezonais galima visai neįjungti pagrindinio šildymo;
- sumažinamos bendros šildymo sąnaudos žiemą;
- padidinamas komfortas patalpose, kurios sunkiau šildomos pagrindine sistema.
Tai ypač aktualu:
- senesniuose namuose, kur šilumos paskirstymas netolygus;
- patalpose, kurios greičiau atšąla (palėpės, priestatai);
- sodybose ar sodo namuose, kur nėra nuolatinio gyvenimo.
Tokiais atvejais oras–oras šilumos siurblys tampa lanksčiu ir ekonomišku sprendimu, leidžiančiu prisitaikyti prie realių poreikių, o ne palaikyti brangiai kainuojančią sistemą visą laiką.
Trūkumai, kuriuos būtina įvertinti
- Šiluma paskirstoma oru, ne per radiatorius ar grindis.
- Ne visuose būstuose užtikrinamas tolygus šildymas.
- Priklausomybė nuo elektros tiekimo.
- Estetinis vidaus bloko aspektas.
Svarbu suprasti, kad oras–oras šilumos siurbliai nėra universalus sprendimas kiekvienam namui, tačiau tinkamomis sąlygomis jie veikia itin efektyviai.
Kam oras–oras šilumos siurbliai tinka labiausiai?
Oras–oras šilumos siurbliai Lietuvos klimato sąlygomis ypač rekomenduojami:
- butams,
- sodo namams,
- A–A++ klasės namams,
- mažiems individualiems namams,
- kaip papildomas šildymo šaltinis.
Blogai apšiltintiems, didelio ploto namams dažniau rekomenduojami oras–vanduo ar geoterminiai sprendimai.
Elektros sąnaudos ir tinklo apkrova
Vienas svarbus aspektas – elektros infrastruktūra. Dauguma oras–oras šilumos siurblių dirba nuo vienfazės elektros, todėl tinka net ir senesniems namams. Vidutinė galia dažniausiai siekia 0,6–1,5 kW.
Tai leidžia išvengti didelių elektros tinklo rekonstrukcijų.
Ar galima gauti paramą?
Nors dažniausiai valstybės parama orientuota į centrinio šildymo keitimą ar oras–vanduo sistemas, tam tikrais atvejais oras–oras šilumos siurbliai taip pat gali būti tinkami paramos programoms, ypač jei jie keičia taršų šildymo būdą. Aktualią informaciją visuomet verta tikrinti oficialiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūros informaciniuose puslapiuose.
Oras–oras šilumos siurbliai Lietuvos klimato sąlygomis yra realiai veikiantis, ekonomiškas ir praktiškas sprendimas daugeliui būstų. Jie puikiai susidoroja su Lietuvos žiemomis, ypač kai pastatas yra tinkamai apšiltintas, o sistema parinkta profesionaliai.
Tai nėra stebuklingas sprendimas visiems atvejams, tačiau tinkamai pritaikyti oras–oras šilumos siurbliai gali ženkliai sumažinti šildymo išlaidas, padidinti komfortą ir prisidėti prie tvaresnio energijos vartojimo Lietuvoje.
